Tarybos posėdžio išvakarėse Klaipėdos miesto kultūros magistrai išplatino viešą kreipimasi su raginimu netvirtinti Klaipėdos miesto bendrojo plano! [2021-09-29]. Miesto taryba ignoravo kultūros, architektūros ir kitų pagrindinių Klaipėdos bendruomenių prašymą ginti miesto ir miestiečių interesą ir beveik vieningai (29 balsais iš 31) patvirtino naują bendrąjį planą.

Viešas kreipimasis į LR Aplinkos ministeriją, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narius, Klaipėdos miesto merą, savivaldybės administracijos direktorių ir miestiečius dėl Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo

Mes, Klaipėdos miesto bendruomenės nariai, visuomeniniais pagrindais susibūrę į atvirą iniciatyvinę grupę „Mūsų Klaipėda“, atlikome parengtų Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo duomenų analizę. Matydami netoleruotinus dokumento trūkumus, kurie toliau detaliai aprašyti, šiuo viešu raštu kreipiamės į LR Aplinkos ministeriją, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narius, Klaipėdos miesto merą, savivaldybės administracijos direktorių ir miestiečius reikšdami gilų susirūpinimą Klaipėdos miesto urbanistinės raidos tendencijomis. Mes matome, jog šiuo metu Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo dokumente numatomi pokyčiai yra nepriimtini miesto plėtrai.

Todėl, prašome netvirtinti bendrojo plano ir nedelsiant grąžinti šį teritorijų planavimo dokumentą į bendrųjų sprendinių formavimo stadiją. Reikalaujame, kad koncepcijai pritartų teritorijų planavimo dokumentą tvirtinantis subjektas, kaip yra nustatyta LR teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 2 punkte. Taip pat prašome atlikti tyrimą dėl nusikalstamo mėginimo įgyvendinti visuomenei ir miestui žalingus teritorijų planavimo sprendinius.

Tikime, kad LR Vyriausybės pasirinkta Žaliojo kurso kryptis yra neįmanoma be darnios urbanistikos. Todėl prašome, kad bendrojo plano turinį ir procedūras prižiūrinčios, derinančios ir tvirtinančios institucijos principingai atstovautų miesto ir visuomenės interesus. Reikalaujame Klaipėdos gyventojų interesus tenkinančio bendrojo plano – šiuolaikinės gyvybingos ir tvarios urbanistikos tendencijas atitinkančių sprendimų, kurių centre būtų žmogus ir jo gyvenimo kokybė. Toliau aprašyti pagrindiniai parengto bendrojo plano trūkumai ir visuomeniniai reikalavimai.

1. Klaipėdos miesto bendrojo plano koncepcijai buvo pritarta nepaisant LR teritorijų planavimo įstatymo.

2. Esama uosto veiklos įtaka – itin nedraugiška gyvybingo ir tvaraus miesto urbanistinei raidai ir visuomenės gerovei, todėl planuojami uosto plėtros užmojai Klaipėdos miesto bendrajame plane, rekreacinių ir kitų miesto infrastruktūros resursų sąskaita – netoleruotini.

3. Planuojama uosto logistinio susisiekimo sistema yra sprendžiama miesto teritorijos sąskaita.

4. Rengiamame miesto bendrajame plane yra numatyta nepagrįstai milžiniška ypač vertingos Melnragės-Girulių (46,82 ha) ir nacionalinio parko bei UNESCO pasaulio paveldo sąraše esančios Kuršių nerijos dalies – Smiltynės (apie 19 ha) ruožų urbanizacija.